Jonas Kriauklys. DAINAVIMAS IR SVEIKATA

 Dainuojant stiprinamos balso aparato funkcijos, kurios padeda atkurti harmoniją organizme. Garsai veikia vidaus organų darbą. Balsas, vibruodamas visą organizmą, atstato sveikatą, nes mūsų vibracijos - geriausia organizmo valymo priemonė. Akustinių virpesių energija garso perdavimo kanalais, siunčiama kiekvienam organui, o tai padeda jiems dirbti visu pajėgumu.

Užkimę, rėkiantys balsai perduoda neigiamą informaciją, nes "įjungia" nerimo ir baimės centrus. Nuolat veikiami šie centrai erzina organizmą, stiprina agresijos ir pesimizmo jausmus. Švarūs, harmoningi, skambūs garsai stimuliuoja organų veiklą, sukuria organizme bioakustinį rezonansą.

Dainuojant iš organizmo pašalinama pieno rūgštis, išsiplečia kraujagyslės, dingsta chroniškas nuovargis.

Dainavimas, kaip garsinė vibracija, padeda valytis visam organizmui. Ir kuo stipriau organizmas rezonuoja su balsu, tuo geriau jis valosi.

Mūsų protėviai sumaniai panaudodavo balsą atkuriant fizines jėgas. Jie dainuodavo praktiškai visur ir bet kokia proga. Dainuodavo valstiečiai, grįždami iš laukų, moterys besisukdamos namų ruošoje, dainuodavo kareiviai grįždami ar keliaudami į žygius. O šiais laikais daugelis žmonių nebeturi poreikio dainuoti, todėl šiuolaikinio žmogaus bioakustinis rezonansas, t.y. gebėjimas garso vibracija valyti ląsteles- labai mažas.

Dainuojant garso vibracijos mūsų organizmo ląsteles programuoja sveikatai ir harmonijai.

DAINUOKITE Į SVEIKATĄ!

Įdomūs žmonės

 Įdomūs žmonės.

Džiaugiuosi susipažinusi su nuostabia talentinga moterim poete Raisa Melnikova iš Vilniaus.

Susitikome rašytojų forume Graikijoje.

     Graikijoje vyko rašytojų forumas ir jame kalbėjo rašytoja Raisa Melnikova. Ji yra rašytoja ir poetė iš Lietuvos, turi gražių eilėraščių apie upę, turinčius gyvenimo prasmę.

Senovės graikų filosofas Herakleitas turi savo apmąstymus apie upę.

     Y. Nagibino knyga vadinasi „Heraklito upė“. Ši tema giliai palietė Raisą Melnikovą ir ji šiai knygai skiria poeziją.

    Raisa Melnikova - poetė, prozininkė, eseistė, publicistė, vertėja. Gyvena Vilniuje, Lietuvoje. Edukologijos magistras. Turi kelis aukštuosius išsilavinimus. Ji yra etikos ir teatro vadovėlių vidurinėms mokykloms ir gimnazijoms, knygų mokytojams, mokslinių ir žurnalistinių straipsnių, publikuotų Lietuvoje lietuvių kalba, autorė. Iš viso iki šiol lietuvių kalba išleista 20 knygų. 

    Be to, Raisa Melnikova vadovauja teatro studijai, rašo scenarijus spektakliams.

#rašytojai #poetai #įžymūsžmonės

Savaitgalio anekdotas

 

Kaimynė iš viršaus balkone pradėjo mėtyti keistas plunksnines lėles.

 Prieš tai ji barėsi:

-  Rūkot čia, nėra kuo kvėpuoti.

 Mes visai nerūkome. Užkniso mane tai , bet aš nenoriu bartis, kaimynė mano skandalinga moteris. Vieną rytą sėdėjau, gėriau kavą balkone ir išgirdau, kaip ji brazda savo balkone. Aš nusprendžiau garsiai jai perskaityti Faustą vokiečių kalba. 

Lėlių nebėra, susitikusi kaimynė slapta žegnojasi. 

Viską galima išspręsti taikiai ir be skandalų. Klasika daro stebuklus, o kaimynė mano, kad esu ragana.

anekdotov.net

Savaitgalio anekdotas

 

Vyras ateina pas gydytoją ir skundžiasi:

– Štai gerklę suspaudė – skauda – baisu! Bet aš turiu metodą – išgeriu 100 g konjako ir viskas praeina.

Gydytojas klausia:

– Taigi, ką jums dar skauda?

– Ir širdį skauda. Taip suspaudžia – rodos, mirsiu. Bet aš tuoj pat gydausi. Išmetu 150 konjakėlio – ir praeina.

– A, supratau. Tai ko pas mane atėjote, jei pats gydotės?

– Išgydykite, daktare, konjakas juk dabar brangus!

 

                        *    *    *

 

Psichiatrijos skyriuje vienas ligonis stovi prie akvariumo ir kimba prie žuvelės:

– Duok man mašiną, butą, daug pinigų ir gražią žmoną. Tau ką, gaila?

Pro šalį eina gydytojas:

– Ligoni, palikite žuvį ramybėje. Juk ji nemoka kalbėti.

– Štai ir aš jam jau antrą kartą tai tvirtinu, – sako žuvelė. – Puškino prisiskaitė...

O kartais norisi pabūti vien tik sau. Neringa Ablingytė

O kartais norisi pabūti vien tik sau,
Ir niekam niekam nei už ką  neatiduoti,
Tos stebūklingos valandos,
Kada jautiesi pilnas lyg vandens ąsotis.

Jautiesi pilnas išminties,ramybės pilnas ir skaidraus buvimo,
Tik... Šitai trunka taip trumpai, 
Maždaug lig pirmo priminimo,
Kad dar pasaulyje esi, kad aistros sieloj ne nurimo. 

Kad vis dar nemiegosi naktimis, 
Nes lauksi dūdų ir fanfarų, 
Kuriom tave apdovanos kiti, 

Lyg būtum meilės sočiai neragavęs. 

Lyg būtum niekada nebėgantis laukais, 
Su vėjais, su rūkais neprisigėręs laisvės, 
Lyg būtumei nelaukęs, kol širdis užkais, 
Kad išgaruotų senos karo baimės. 

Tik... Kartais taip norėtūsi pabūti vien tik sau, 
Ramiai, ramiai, kaip plaukia upėj žuvys, 
Kad nebeskelbtų karo sužeista širdis, 
Ir nutylėtų kovą skelbiantis liežuvis.