Ši diena buvo tokia turtinga įspūdžiais, kad atrodo, jog joje tilpo kelios dienos vienu metu.
Ryte leidomės į kelionę istoriniu tramvajumi palei Douro upę – važiavome iki pat Atlanto vandenyno. Pro langus atsivėrė pasakiški Porto vaizdai: kalvos, tiltai, senoviniai namai, vandens žvilgesys. Atvykę dar šiek tiek ėjome pėsčiomis iki vietos, kur upė įteka į vandenyną.
Oras buvo šiltas ir saulėtas, o promenada – ideali pasivaikščiojimams. Vandenynas sutiko galingai: bangos šoko į krantą, tarsi norėdamos parodyti savo jėgą. Ta energija mane tiesiog užbūrė – stovėjau ir kvėpavau druskingu oru, jausdama, kaip siela pildosi ramybe.
Po pasivaikščiojimo pietavome jaukioje šeimyninėje kavinukėje, garsėjančioje jūros gėrybėmis. Maloni mergina užėmė mums staliuką, ir tai buvo tikra dovana – netrukus visa kavinė prisipildė žmonių. Valgėme žuvienę ir aštunkojį – šviežia, skanu, su meile pagaminta. 💙Kai išėjome, oras pasikeitė – užėjo rūkas ir dulksna, todėl tramvajus nebevažiavo. Grįžome autobusu, vėl gėrėdamiesi upės krantais, o miesto centre mūsų vėl laukė saulė.
Atrodė, kad diena jau galėtų baigtis, bet ne – mūsų laukė dar vienas nuotykis!
Išvykome į garsųjį Taylor’s – vieną seniausių Porto vyno daryklų. Važiuoti reikėjo į kitą upės pusę, tad teko pavažiuoti metro ir dar nemažai paeiti. O, tie Porto kalnai! Bet užrašas TAYLOR’S atpirko visą nuovargį.
Darykloje mus pasitiko radijo gidas, ir prasidėjo kelionė po paslaptingus rūsius, pilnus istorijos ir vyno kvapo. Sužinojome apie vynuogių rūšis, brandinimo būdus ir ilgametes tradicijas. Po ekskursijos ragavome keturias rūšis Porto vyno – vienas patiko labiausiai, kiti pasirodė kiek per saldūs. Bet visa patirtis – nepakartojama!
Po degustacijos jaučiau ne nuovargį, o tikrą energijos antplūdį! Atsisakiau važiuoti taksi ir pasiūliau eiti pėsčiomis. Nusileidome prie upės, įsėdome į funikulierių ir pakilome prie tilto. Nors lynojo, nusprendėme dar kartą eiti pėsčiomis – tarsi nenorėjome, kad ši diena baigtųsi.
Pakeliui užsukome į Clérigos bažnyčią, kur vyko nuostabus garso ir šviesų šou „Spiritus“. Tai buvo tikras stebuklas.
Vos įėjus vidun, erdvė virto šviesos ir garso jūra. Bažnyčios skliautai atgijo – spalvos, 3D projekcijos, lazeriai ir orkestrinė muzika susiliejo į vientisą istoriją apie tikėjimą, sielos kelionę ir šviesą viduje.
Mano siela suvirpinta, net akyse kaupėsi ašaros – tai buvo ne tik reginys, tai buvo jausmas, dvasinė patirtis.
Pakylėti nuo dienos įspūdžių, nuo vandenyno iki šviesų ir vyno aromato, grįžome į apartamentus pailsėti.
Tai buvo viena iš tų dienų, kai gyvenimas atrodo kaip šventė. 🌙💫
