Savaitgalio anekdotas.

 

Šį sykį dalinuosi anekdotais iš knygos kurią skaitau "Teisybė ir Lemtis. Palatos istorijos" Vytautas Misevičius. 

Po operacijos netekusio kojos palatos naujoko ligoniai klausia:

- Ko labiausiai operacinėje bijojai?

- Kutulio...Kad chirurgas netyčia nepakutentų padus..Taip ir pasakiau jam: daktare, kutemsi, dumsiu nuo stalo...

*******************************************

Vidurnaktį nuaidi prislopintas riksmas palatoje: 

- Vajėzau! Kryžių kaip kapinėse!

- Tss! Ko klyki! Tylėk kaip numirėlis! Rėksi, tai budinčioji atbėgs ir žvakę užpūs...

Tie šūksniai sklinda iš slapto palatos kortotojų klubo: po vienuoliktos vakaro užgesinama elektra.

Atsiliepimas. Ten kur gieda vėžiai. Delia Owens.

 

Perskaičiau šią knygą. Tai pasakojimas kaip iš paliktos visų, mamos, tėvo, brolių ir seserų mergaitės Kajos pelkėse,šalia kurių jie turėjo pirkelę ir gyveno ten. Kaja  praėjo žiaurius gyvenimo išbandymus. Visuomenė nusisuko nuo jos ir vadino ją Pelkių dukra. Ji net buvo kaltinama žmogžudyste bet buvo išteisinta.  Ir ši moteris, ėjusi į mokyklą tik vieną dieną tapo biologe, tyrinėtoja, rašytoja. 

Na mane ne parklupdė, kaip rašoma reklamoje kad ši knyga pasaulį  parklupdžiusi istorija. Bet mane suintrigavo jos pabaiga. Šito tai aš tikrai nesitikėjau. Ir dabar, perskaičiusi šią knygą aš dėlioju mintis į lentynas, kaip tai atsitiko, ir  kaip autorė pateikė šią intrigą. Tai tikrai verta dėmesio knyga. 

Ar jūs skaitėte šią knygą? Pasidalinkite įspūžiais.