Wednesday, 20 November 2024

Sakot, kad stebuklų nebūna? Danutė Ruseckaja

 


Sakot, kad stebuklų nebūna? Būna ir netgi pačių nerealiausių!

Dar 1 val. nakties po didelių slogų, sinusito, aršaus gerklės perštėjimo, bronchų deginimo, išpilta prakaito, su herpiu ant lūpos laukiau ryto, kad galėčiau nuvykti į polikliniką pasidaryti rentgeno ir priduoti kraujo tyrimams, o per pietus jau sėdėjau lėktuve, kuris nuskraidino mane į Londoną, į ten vyksiančias „Art club Albion“ išleisto „Kūrybos kaleidoskopo“ sutiktuves bei dailės parodą „Baltic Radiation the art inspiration“.

Anksti ryte, eidama į dušą, viltingai pakėliau akis į dangų ir mintyse sukuždėjau: „Viešpatie, Tu viską gali...“ JIS išgirdo ir padarė neįmanomą stebuklą: iš dušo išėjau žvali ir energinga, nekosinti ir nesloguojanti. Liko techninis dalykas – susikrauti lagaminą ir pirmyn, kur manęs laukė nuoširdūs susitikimai su realiai pažįstamais draugais, virtualiais bičiuliais ir dar nematytais meno žmonėmis.

Keliauju su šypsena. Sevilija – mano pirmasis literatūrinis retritas, arba kūrybinės atostogos.

  Paprasta kelionė tampa retritu tada, kai jai suteikiamas savas tikslas. Į Seviliją su vyru išvykau ne tik pailsėti ir pamatyti gražių viet...