Pažintis su Airijos gamta.

 Liepos 5, 2024

Mes toliau tyrinėjame Airijos nuostabią gamtą, ir kiekvieną dieną ji mums atskleidžia vis daugiau savo grožio. Gamta čia tikrai įspūdinga. Didžiuliai uolėti kalnai stūgso horizonte, sukurdamas įspūdingą vaizdą. Avys ir karvės laisvai vaikšto kalnuose ir ramiai skabo žaliuojančią, sultingiausią žolę.

Tvarkingi kaimeliai su spalvingais namais prideda šiam kraštui ypatingo žavesio. Mane ypač sužavėjo jų architektūra – ryškiaspalviai namai įvairiausių spalvų ne tik papuošia aplinką, bet ir suteikia gerą nuotaiką. Neteko matyti nė vieno apleisto namo, kas rodo, kokie darbštūs ir rūpestingi yra airiai.

Esu Airijoje jau antrą kartą, ir vėl ji mane stebina savo grožiu ir unikalumu. Ši žavinga šalis sužavėjo mane savo grožiu ir draugiškais žmonėmis. Vis giliau pamilstu Airiją, jos nuostabią gamtą ir svetingus gyventojus.

Ką veikti Airijoje

Jonas Kriauklys (Kovas) dainos (Airija)

Nuostabi diena Blarney pilyje ir soduose

 **Nuostabi diena Blarney pilyje ir soduose**

Šiandien aplankėme Blarney pilį ir sodus, ir mums labai patiko. Pilies viršuje yra stebuklingas akmuo, kurį pabučiavus žmonės įgauna kalbos dovaną. Net Winstonas Čerčilis ten lankėsi ir po apsilankymo spaudoje rašė, kad jo kalba labai pagerėjo. Tikra legenda!

Didžiausias iššūkis man buvo užkopti siaurais sraigtiniais akmeniniais laiptais į pilies viršų. Patikėkite, tai labai aukštai, bet aš įveikiau šį iššūkį. Pažiūrėjusi, kaip reikia bučiuoti šį akmenį, atsisakiau šių apeigų. Nusprendžiau geriau pabūti be kalbos dovanos. Akmuo, kurį reikia pabučiuoti, yra pilies sienoje. Norint jį pabučiuoti, reikia atsigulti ant nugaros, o vienas darbuotojas tave laiko. Tada laikaisi už įtaisytų laikiklių ir tokioje pozoje turi pabučiuoti akmenį. Na jau ne, aš atsisakiau.

Toliau vaikščiojome labai gražiais sodais. Medžių gausa, jų kamienų dydis ir formos padarė man didelį įspūdį. Aplankėme Druidų akmenis ir apeigų vietas, taip pat buvome prie raganų altoriaus. Ant altoriaus palikau mažą duoklę – sodų žemėlapį.

Nuostabūs įspūdžiai iš Blarney pilies ir sodų.

Blarney castel and gardens

A Magical Day at Blarney Castle and Gardens

 

**A Magical Day at Blarney Castle and Gardens**

Today, we visited Blarney Castle and Gardens and had an absolutely delightful experience. At the top of the castle lies the famous Blarney Stone, which is said to bestow the gift of eloquence upon those who kiss it. Even Winston Churchill visited the castle and later wrote in the press about how much his speech had improved after the visit. Truly legendary!

'Pėdsakai'. M. Landburg

   

 Birželio 22 dieną Vilniaus žydų bibliotekoje (Gedimino pr. 24) vyko mokslinė ir praktinė konferencija „Litvakų literatūra – svarbus Lietuvos kultūros paveldo etapas.  Buvo pristatyta ilgai laukta Michailo Landburgo knyga "Pėdsakai". Šis literatūrinis renginys, sutraukė gausų būrį knygų mylėtojų, literatūros kritikų ir kūrėjo gerbėjų. "Pėdsakai" yra ypatingas kūrinys, kuris subtiliai ir įžvalgiai tyrinėja žmogaus gyvenimo vingius, atminties štrichus ir paliktus pėdsakus mūsų kasdienybėje.

    Novelėse   Landburgas meistriškai įpina   realybę ir fantastiką, sukuriant daugiaplanį pasakojimą, kuriame kiekvienas skaitytojas atras kažką savito ir gilaus. Pasakojimo herojai keliauja per skirtingus laikotarpius ir vietas, o kiekvienas jų žingsnis palieka ne tik fizinius, bet ir emocinius pėdsakus, atskleidžiančius gyvenimo trapumą ir grožį.

    Renginio metu autorius dalijosi savo įkvėpimo šaltiniais, kūrybos procesu bei asmeninėmis patirtimis, kurios atsispindi novelės puslapiuose. Knygos pristatymas tapo tikra literatūros švente, kurioje vyko gyvos diskusijos, klausimų-atsakymų sesijos ir knygos ištraukų skaitymai. Landburgo "Pėdsakai" yra neabejotinai viena iš tų knygų, kurios ilgam išlieka atmintyje ir širdyje, kviečiančios įsižiūrėti į mūsų pačių gyvenimo pėdsakus.

Šis renginys pažymėjo dar vieną reikšmingą įvykį Lietuvos literatūros pasaulyje, praturtindamas jį nauju, išskirtiniu kūriniu, kuris neabejotinai atras savo vietą tarp šiuolaikinės literatūros šedevrų.

Žydų biblioteka Vilniuje

Apie rašytoją Michailą Landburgą.

 

M. Landburgo proza ​​išsiskiria individualiu stiliumi ir perkeltine filosofine šiuolaikinės Izraelio tikrovės suvokimu. Izraelio rusakalbių rašytojų sąjungos narys.

2010 m. gruodį jis buvo apdovanotas Tarptautinės švietimo, kultūros ir pramonės akademijos (San Franciskas, JAV) premija už knygas „Seven Months of the Saxophone“, „Cut Off My Shadow“ ir „Beer, Poems and Green Eyes“ “. 2011 m. lapkritį jis tapo Tarptautinio vardo literatūros konkurso laureatu. Abraomas Feinbergas (Ašdodas, Izraelis) - specialus prizas „Už atsidavimą literatūrai“. 2012 m. spalį jis gavo Izraelio rusakalbių rašytojų sąjungos įsteigtą Jurijaus Nagibino premiją. Premija įteikta už romaną „Paskutiniame posėdyje“, paskelbtą geriausia 2011 m. Izraelyje išleista knyga rusų kalba.

Prozininkas Michailas Landburgas gimė 1938 m. balandžio 28 d. Šiauliuose (Lietuva). 1945-1972 metais jo gyvenamoji vieta buvo Vilnius 1962: Michailas Landburgas baigė Pedagoginio instituto filologijos fakultetą, kurį baigęs dirba rusų kalbos ir literatūros dėstytoju.

Nuo 1972 m. Michailas Landburgas gyvena Izraelio valstybėje. Ten jis tapo sunkiosios atletikos čempionu, po kurio pradėjo treniruoti jaunimo komandą. Jo parengta rinktinė ne kartą dalyvavo Europos čempionate.

Žydų biblioteka Vilniuje

"Sesele, duok man tabletę nuo mirties..." Izraelyje

Mano knygos „vaikšto“ po pasaulį ir aš tuo labai džiaugiuosi. Taip rašė rašytojas Michailas Landburgas, Izraelis: Aldona, su susidomėjimu skaitau tavo knygą apie darbą... Staiga radau: siunčiu tau novelę.

NAKTIS PRASIDĖJO

„Naktis prasideda

Visiškai atsakyti per dieną“

Lija Vladimirova.

Vakare pažiūrėjau į mažytę kavinukę ir atsisėdau prie staliuko, prie kurio arbatą gėrė ir laikraštį žiūrėjo vyras kreiva nosimi.

- Labas vakaras! - Aš pasakiau.

Vyriškis padėjo laikraštį į šalį ir pasakė:

– Šįryt kažkokia turtinga moteris prarijo tabletes. Ji buvo atgaivinta ligoninėje.

- Ar išsiplovei skrandį?

„Jie išvalė“, – patikslino vyras.

- Tai gerai!

-Žmogus nori mirti, bet jie jam neleidžia. Kas čia gero?

- Na. ir tu? Kaip gyvenimas?

Jis prisiminė pokštą:

- Gyvename gerai, bet galime gyventi ir blogai...

- Ar blogai išeina?

Vyriškis sunkiai atsiduso.

„Išeina gerai, išeina blogai...“ – pasakė jis, o paskui

pradėjo kalbėti apie kažką, ko prasmė manęs nepasiekė, bet kai pasakė „visi būsime“, numaniau, kad prieš mane „sveikindamas“ sėdi vyras.

Norėjau pakilti iš savo vietos, bet jis sugriebė mane už rankovės ir pridūrė: „Bus visi be išimties!

Pažvelgiau į jo bjaurią nosį ir pagalvojau: „Kam tu čia reikalingas?

Jis paleido mano rankovę ir staiga pradėjo verkti sakydamas: „Aš irgi čia niekam nereikalingas“.

Paprašiau mums abiem po stiklinę brendžio.

Jis gėrė. Tada, panardinęs nosį į tuščią stiklinę, jis pasakė:

– Jaučiuosi gerai – sielai nė cento.

Nusijuokiau ir pasakiau, kad man irgi gerai – nesusitvarkau su nauja istorija.

Jis taip pat nusijuokė.

Už lango prasidėjo naktis.

Ir štai nuostabią naujieną šiandien gavau iš Izraelio iš M. Landburgo: Miela Aldona, perskaičiau tavo knygą „Sesele, duok man. tabletę nuo mirties..“. Dabar perduosiu savo broliui gydytojui, Slaugos klinikos savininkui.

🕸🕸웹 knygos.lt