Mano knygos „vaikšto“ po pasaulį ir aš tuo labai džiaugiuosi. Taip rašė rašytojas Michailas Landburgas, Izraelis: Aldona, su susidomėjimu skaitau tavo knygą apie darbą... Staiga radau: siunčiu tau novelę.
NAKTIS PRASIDĖJO
„Naktis prasideda
Visiškai atsakyti per dieną“
Lija Vladimirova.
Vakare pažiūrėjau į mažytę kavinukę ir atsisėdau prie staliuko, prie kurio arbatą gėrė ir laikraštį žiūrėjo vyras kreiva nosimi.
- Labas vakaras! - Aš pasakiau.
Vyriškis padėjo laikraštį į šalį ir pasakė:
– Šįryt kažkokia turtinga moteris prarijo tabletes. Ji buvo atgaivinta ligoninėje.
- Ar išsiplovei skrandį?
„Jie išvalė“, – patikslino vyras.
- Tai gerai!
-Žmogus nori mirti, bet jie jam neleidžia. Kas čia gero?
- Na. ir tu? Kaip gyvenimas?
Jis prisiminė pokštą:
- Gyvename gerai, bet galime gyventi ir blogai...
- Ar blogai išeina?
Vyriškis sunkiai atsiduso.
„Išeina gerai, išeina blogai...“ – pasakė jis, o paskui
pradėjo kalbėti apie kažką, ko prasmė manęs nepasiekė, bet kai pasakė „visi būsime“, numaniau, kad prieš mane „sveikindamas“ sėdi vyras.
Norėjau pakilti iš savo vietos, bet jis sugriebė mane už rankovės ir pridūrė: „Bus visi be išimties!
Pažvelgiau į jo bjaurią nosį ir pagalvojau: „Kam tu čia reikalingas?
Jis paleido mano rankovę ir staiga pradėjo verkti sakydamas: „Aš irgi čia niekam nereikalingas“.
Paprašiau mums abiem po stiklinę brendžio.
Jis gėrė. Tada, panardinęs nosį į tuščią stiklinę, jis pasakė:
– Jaučiuosi gerai – sielai nė cento.
Nusijuokiau ir pasakiau, kad man irgi gerai – nesusitvarkau su nauja istorija.
Jis taip pat nusijuokė.
Už lango prasidėjo naktis.
Ir štai nuostabią naujieną šiandien gavau iš Izraelio iš M. Landburgo: Miela Aldona, perskaičiau tavo knygą „Sesele, duok man. tabletę nuo mirties..“. Dabar perduosiu savo broliui gydytojui, Slaugos klinikos savininkui. 
No comments:
Post a Comment