Weightlessness Therapy

Weightlessness Therapy

On Saturday, my husband and I travelled to the town of Shrewsbury, where we discovered a special relaxation room. In recent years, the so-called "Floating bath" has become a popular method for achieving complete body relaxation. English or Epsom salt is known for its healing and soothing properties, as well as being an important source of magnesium sulphate. In such a warm salt solution, the human body is freed from the burden of gravity, allowing muscles to completely relax. We decided to try this "floating bath."

At the salon, we were greeted by the owner, Kevin, who showed us the bath, explained how to use it, and left us alone. I would say this egg-shaped relaxation device looked more like a spaceship capsule from science fiction movies.

The capsule bath was filled with water. I got in, lay down in the water, and closed the lid. Wow! I didn’t sink as usual but instead floated on the surface of the water. Soft music started playing, accompanied by a display of various coloured lights. After 5 minutes, the music and lights turned off, leaving me in darkness. I tried to move and enjoyed the sensation! I felt as if I was in a state of weightlessness. The capsule was spacious and long, allowing me to float both across and along its length, feeling like an astronaut in space. It is said that similar sensations can be experienced in the waters of the Dead Sea. I don't know for sure, as I have never been to Israel to compare.

After 40 minutes of this "flight into space," the lights came back on, and the water began to drain. Once the water was gone, I tried to stand up, but my muscles felt strangely stiff. However, I knew what to do. I lay back, relaxed, and calmly got up. The parts of my body that had been above the water were covered in salt, which was quite surprising. After the session, I felt a pleasant sense of lightness and tranquility. My skin was smooth, all negative thoughts had vanished, and my husband said I looked 10 years younger.

That’s how I flew naked into the space!

"Nesvarumo Terapija"

Šeštadienį su vyru važiavome į Shrewsbury miestelį, kuriame atradome specialų poilsio kambarį. Pastaraisiais metais vadinamoji "Floating bath" (plaukiojančioji vonia) tapo madinga visiško kūno atsipalaidavimo priemone. Angliška arba Epsom druska yra žinoma dėl savo gydomųjų ir raminamųjų savybių bei svarbaus magnio sulfato šaltinio. Tokiame šiltame druskos tirpale žmogaus kūnas yra išlaisvintas iš gravitacijos krūvio, leidžiant raumenims visiškai atsipalaiduoti. Nusprendėme išbandyti šią "plaukiojančią vonią".

Salone mus pasitiko savininkas Kevinas, kuris parodė vonią, paaiškino, kaip ja naudotis, ir paliko mus vienus. Ši kiaušinio formos atsipalaidavimo priemonė man labiau priminė erdvėlaivio kapsulę iš mokslinės fantastikos filmų.

Kai vonia buvo pripildyta vandens, įlipau į ją, atsiguliau ant vandens ir uždariau dangtį. Oho! Aš neskendau, kaip įprasta, o gulėjau ant vandens paviršiaus. Pradėjo skambėti rami muzika ir mirksėti įvairiaspalvės lemputės. Po 5 minučių muzika ir šviesos išsijungė, ir likau tamsoje. Bandžiau judėti ir man tai patiko! Jaučiausi tarsi būčiau nesvarumo būklėje. Kapsulė buvo pakankamai plati ir ilga, kad galėčiau plaukti skersai ir išilgai, jausdamasis kaip kosmonautas kosmose. Sakoma, kad panašūs pojūčiai patiriami ir Negyvojoje jūroje, tačiau, nesu ten buvusi, todėl negaliu palyginti.

Po 40 minučių "skrydžio į kosmosą" šviesos vėl įsijungė, o vanduo pradėjo leistis. Kai vonia ištuštėjo, bandžiau atsikelti, bet raumenys atrodė keistai sustingę. Vis dėlto žinojau, ką daryti. Atsiguliau, atsipalaidavau ir ramiai atsikėliau. Kūno dalis, buvusi virš vandens, buvo padengta druska, kas mane labai nustebino. Po sesijos jaučiau lengvumą ir ramybę. Oda tapo lygi, visos blogos mintys dingo, o vyras sakė, kad atrodau 10 metų jaunesnė.

Taip aš nuoga skridau į kosmosą!

Floating bath

FB page

You Tube

Hands-On Learning: From Grain to Glass

 

The academy experience is highly interactive, and we were soon given the opportunity to engage directly with the process. We examined the raw ingredients—barley, water, and yeast—and saw how they transform through each stage of production. The academy’s small-scale distillery allowed us to witness the distillation process firsthand, from mashing and fermentation to distillation and maturation.

One of the most fascinating segments was the maturation room, where we saw an array of oak casks aging the precious liquid. The guide explained the critical role of wood in developing the whiskey's flavour profile, and we even had the chance to nose and taste samples at various stages of maturation. This sensory experience underscored the intricate balance of science and art in whiskey making.

Airiškas viskis: paveldo ir amatų šventė

 

8/07/2024

Mūsų apsilankymas Airijos viskio akademijoje ir Midletono distiliavimo gamykloje buvo daugiau nei tik ekskursija; tai buvo nepamirštama patirtis, kuri sustiprino mūsų dėkingumą airiškam viskiui. Sutiktų žmonių aistra ir kompetencija kartu su turtinga varyklos istorija ir naujoviška dvasia padarė šią kelionę tikrai ypatinga.

Visiems, besidomintiems viskiu ar tiesiog mėgstantiems kultūros paveldą, Airijos viskio akademija ir Midletono distiliavimo gamykla siūlo gilų ir malonų vienos brangiausių Airijos tradicijų tyrinėjimą. Išvykome su nauja pagarba šiam amatui ir keliais buteliais mėgstamo viskio pasimėgauti namuose, kiekvienas gurkšnis primins mums apie nuostabią kelionę.

Elena Suodienė: Gyvenimo Poetė

 Elena Suodienė: Gyvenimo Poetė

  

 Elena Suodienė, humanitarinių mokslų daktarė ir Europos meno ir literatūros akademijos „Auksinės plunksnos” diplomantė, yra ryški asmenybė Lietuvos literatūros ir kultūros panoramoje. Jos kūrybinis kelias ir įtaka apima ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinę erdvę. Suodienė yra išleidusi 14 savo poezijos knygų, iš kurių 5 yra skirtos krikščionybės tematikai. Jos poezijoje atsispindi sudėtingo gyvenimo realijos, kurias poetė sugeba perteikti subtiliai ir įžvalgiai, paliesdama tiek asmenines, tiek visuomenines temas.

    Elena Suodienė yra gerbiama už savo indėlį į Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą. Jos pastangos išsaugoti ir populiarinti rusų kalbą ir literatūrą Lietuvoje ir užsienyje yra neįkainojamos. Ji tapo svarbia figūra, siekiančia vienyti ir stiprinti tautinius ryšius per kultūrinį dialogą ir literatūrinę veiklą.

    Vienas iš ryškiausių Elenos Suodienės kūrybos momentų – 2018 metais pristatyta knyga „Poema apie Osipą Mandelštamą“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Šis poetas, kurio giminė kilusi iš Žagarės, turėjo didelę įtaką Suodienės gyvenimui ir darbui. Ji sugebėjo perimti Mandelštamo kūrybos dvasią ir ją pritaikyti savo kūryboje, atskleisdama jo įtaką savo poetinei raiškai.

    Elena Suodienė yra tikra Lietuvos kultūros ambasadorė, kurios darbai praturtina mūsų literatūrinį paveldą ir skatina dialogą tarp skirtingų tautinių grupių. Jos kūryba, intelektas ir humanizmas yra ne tik svarbi dalis Lietuvos kultūros, bet ir tarptautinio kultūrinio mainų pavyzdys. Suodienės poezija – tai gyvas įrodymas, kad žodžiai turi galią keisti pasaulį, įkvėpti ir suartinti žmones.

FB Elena Suodienė

Discovering the Enchanting Beauty of Ireland's Nature

 July 5, 2024

Today, we continue our exploration of Ireland's breathtaking natural beauty. The landscape is truly awe-inspiring, with towering Rocky Mountains that dominate the horizon. Sheep and cows roam freely across the verdant hillsides, grazing on some of the lushest grass you can imagine.

The picturesque villages are adorned with brightly coloured houses, each one contributing to a vibrant and cheerful atmosphere. The architecture here is delightful, with the varied hues of the homes not only enhancing the visual appeal but also uplifting the spirit.

Everywhere we went, we noticed the absence of abandoned buildings, a testament to the diligence and pride of the Irish people. This level of care and maintenance speaks volumes about their hard work and dedication.

This is my second visit to Ireland, and once again, it has captivated me with its beauty and distinctiveness. The charm of this country, coupled with the warmth and friendliness of its people, has truly won my heart.

Traditional Irish food.

Pažintis su Airijos gamta.

 Liepos 5, 2024

Mes toliau tyrinėjame Airijos nuostabią gamtą, ir kiekvieną dieną ji mums atskleidžia vis daugiau savo grožio. Gamta čia tikrai įspūdinga. Didžiuliai uolėti kalnai stūgso horizonte, sukurdamas įspūdingą vaizdą. Avys ir karvės laisvai vaikšto kalnuose ir ramiai skabo žaliuojančią, sultingiausią žolę.

Tvarkingi kaimeliai su spalvingais namais prideda šiam kraštui ypatingo žavesio. Mane ypač sužavėjo jų architektūra – ryškiaspalviai namai įvairiausių spalvų ne tik papuošia aplinką, bet ir suteikia gerą nuotaiką. Neteko matyti nė vieno apleisto namo, kas rodo, kokie darbštūs ir rūpestingi yra airiai.

Esu Airijoje jau antrą kartą, ir vėl ji mane stebina savo grožiu ir unikalumu. Ši žavinga šalis sužavėjo mane savo grožiu ir draugiškais žmonėmis. Vis giliau pamilstu Airiją, jos nuostabią gamtą ir svetingus gyventojus.

Ką veikti Airijoje

Jonas Kriauklys (Kovas) dainos (Airija)

Nuostabi diena Blarney pilyje ir soduose

 **Nuostabi diena Blarney pilyje ir soduose**

Šiandien aplankėme Blarney pilį ir sodus, ir mums labai patiko. Pilies viršuje yra stebuklingas akmuo, kurį pabučiavus žmonės įgauna kalbos dovaną. Net Winstonas Čerčilis ten lankėsi ir po apsilankymo spaudoje rašė, kad jo kalba labai pagerėjo. Tikra legenda!

Didžiausias iššūkis man buvo užkopti siaurais sraigtiniais akmeniniais laiptais į pilies viršų. Patikėkite, tai labai aukštai, bet aš įveikiau šį iššūkį. Pažiūrėjusi, kaip reikia bučiuoti šį akmenį, atsisakiau šių apeigų. Nusprendžiau geriau pabūti be kalbos dovanos. Akmuo, kurį reikia pabučiuoti, yra pilies sienoje. Norint jį pabučiuoti, reikia atsigulti ant nugaros, o vienas darbuotojas tave laiko. Tada laikaisi už įtaisytų laikiklių ir tokioje pozoje turi pabučiuoti akmenį. Na jau ne, aš atsisakiau.

Toliau vaikščiojome labai gražiais sodais. Medžių gausa, jų kamienų dydis ir formos padarė man didelį įspūdį. Aplankėme Druidų akmenis ir apeigų vietas, taip pat buvome prie raganų altoriaus. Ant altoriaus palikau mažą duoklę – sodų žemėlapį.

Nuostabūs įspūdžiai iš Blarney pilies ir sodų.

Blarney castel and gardens

A Magical Day at Blarney Castle and Gardens

 

**A Magical Day at Blarney Castle and Gardens**

Today, we visited Blarney Castle and Gardens and had an absolutely delightful experience. At the top of the castle lies the famous Blarney Stone, which is said to bestow the gift of eloquence upon those who kiss it. Even Winston Churchill visited the castle and later wrote in the press about how much his speech had improved after the visit. Truly legendary!

'Pėdsakai'. M. Landburg

   

 Birželio 22 dieną Vilniaus žydų bibliotekoje (Gedimino pr. 24) vyko mokslinė ir praktinė konferencija „Litvakų literatūra – svarbus Lietuvos kultūros paveldo etapas.  Buvo pristatyta ilgai laukta Michailo Landburgo knyga "Pėdsakai". Šis literatūrinis renginys, sutraukė gausų būrį knygų mylėtojų, literatūros kritikų ir kūrėjo gerbėjų. "Pėdsakai" yra ypatingas kūrinys, kuris subtiliai ir įžvalgiai tyrinėja žmogaus gyvenimo vingius, atminties štrichus ir paliktus pėdsakus mūsų kasdienybėje.

    Novelėse   Landburgas meistriškai įpina   realybę ir fantastiką, sukuriant daugiaplanį pasakojimą, kuriame kiekvienas skaitytojas atras kažką savito ir gilaus. Pasakojimo herojai keliauja per skirtingus laikotarpius ir vietas, o kiekvienas jų žingsnis palieka ne tik fizinius, bet ir emocinius pėdsakus, atskleidžiančius gyvenimo trapumą ir grožį.

    Renginio metu autorius dalijosi savo įkvėpimo šaltiniais, kūrybos procesu bei asmeninėmis patirtimis, kurios atsispindi novelės puslapiuose. Knygos pristatymas tapo tikra literatūros švente, kurioje vyko gyvos diskusijos, klausimų-atsakymų sesijos ir knygos ištraukų skaitymai. Landburgo "Pėdsakai" yra neabejotinai viena iš tų knygų, kurios ilgam išlieka atmintyje ir širdyje, kviečiančios įsižiūrėti į mūsų pačių gyvenimo pėdsakus.

Šis renginys pažymėjo dar vieną reikšmingą įvykį Lietuvos literatūros pasaulyje, praturtindamas jį nauju, išskirtiniu kūriniu, kuris neabejotinai atras savo vietą tarp šiuolaikinės literatūros šedevrų.

Žydų biblioteka Vilniuje

Apie rašytoją Michailą Landburgą.

 

M. Landburgo proza ​​išsiskiria individualiu stiliumi ir perkeltine filosofine šiuolaikinės Izraelio tikrovės suvokimu. Izraelio rusakalbių rašytojų sąjungos narys.

2010 m. gruodį jis buvo apdovanotas Tarptautinės švietimo, kultūros ir pramonės akademijos (San Franciskas, JAV) premija už knygas „Seven Months of the Saxophone“, „Cut Off My Shadow“ ir „Beer, Poems and Green Eyes“ “. 2011 m. lapkritį jis tapo Tarptautinio vardo literatūros konkurso laureatu. Abraomas Feinbergas (Ašdodas, Izraelis) - specialus prizas „Už atsidavimą literatūrai“. 2012 m. spalį jis gavo Izraelio rusakalbių rašytojų sąjungos įsteigtą Jurijaus Nagibino premiją. Premija įteikta už romaną „Paskutiniame posėdyje“, paskelbtą geriausia 2011 m. Izraelyje išleista knyga rusų kalba.

Prozininkas Michailas Landburgas gimė 1938 m. balandžio 28 d. Šiauliuose (Lietuva). 1945-1972 metais jo gyvenamoji vieta buvo Vilnius 1962: Michailas Landburgas baigė Pedagoginio instituto filologijos fakultetą, kurį baigęs dirba rusų kalbos ir literatūros dėstytoju.

Nuo 1972 m. Michailas Landburgas gyvena Izraelio valstybėje. Ten jis tapo sunkiosios atletikos čempionu, po kurio pradėjo treniruoti jaunimo komandą. Jo parengta rinktinė ne kartą dalyvavo Europos čempionate.

Žydų biblioteka Vilniuje

"Sesele, duok man tabletę nuo mirties..." Izraelyje

Mano knygos „vaikšto“ po pasaulį ir aš tuo labai džiaugiuosi. Taip rašė rašytojas Michailas Landburgas, Izraelis: Aldona, su susidomėjimu skaitau tavo knygą apie darbą... Staiga radau: siunčiu tau novelę.

NAKTIS PRASIDĖJO

„Naktis prasideda

Visiškai atsakyti per dieną“

Lija Vladimirova.

Vakare pažiūrėjau į mažytę kavinukę ir atsisėdau prie staliuko, prie kurio arbatą gėrė ir laikraštį žiūrėjo vyras kreiva nosimi.

- Labas vakaras! - Aš pasakiau.

Vyriškis padėjo laikraštį į šalį ir pasakė:

– Šįryt kažkokia turtinga moteris prarijo tabletes. Ji buvo atgaivinta ligoninėje.

- Ar išsiplovei skrandį?

„Jie išvalė“, – patikslino vyras.

- Tai gerai!

-Žmogus nori mirti, bet jie jam neleidžia. Kas čia gero?

- Na. ir tu? Kaip gyvenimas?

Jis prisiminė pokštą:

- Gyvename gerai, bet galime gyventi ir blogai...

- Ar blogai išeina?

Vyriškis sunkiai atsiduso.

„Išeina gerai, išeina blogai...“ – pasakė jis, o paskui

pradėjo kalbėti apie kažką, ko prasmė manęs nepasiekė, bet kai pasakė „visi būsime“, numaniau, kad prieš mane „sveikindamas“ sėdi vyras.

Norėjau pakilti iš savo vietos, bet jis sugriebė mane už rankovės ir pridūrė: „Bus visi be išimties!

Pažvelgiau į jo bjaurią nosį ir pagalvojau: „Kam tu čia reikalingas?

Jis paleido mano rankovę ir staiga pradėjo verkti sakydamas: „Aš irgi čia niekam nereikalingas“.

Paprašiau mums abiem po stiklinę brendžio.

Jis gėrė. Tada, panardinęs nosį į tuščią stiklinę, jis pasakė:

– Jaučiuosi gerai – sielai nė cento.

Nusijuokiau ir pasakiau, kad man irgi gerai – nesusitvarkau su nauja istorija.

Jis taip pat nusijuokė.

Už lango prasidėjo naktis.

Ir štai nuostabią naujieną šiandien gavau iš Izraelio iš M. Landburgo: Miela Aldona, perskaičiau tavo knygą „Sesele, duok man. tabletę nuo mirties..“. Dabar perduosiu savo broliui gydytojui, Slaugos klinikos savininkui.

🕸🕸웹 knygos.lt