Mano meilės istorija su Vokietija: Nuo „kitos planetos“ 1990-aisiais iki nuostabios savaitės šiandien

 

Grįžau namo iš Vokietijos ir mano širdis iki kraštų užpildyta pačiomis džiaugsmingiausiomis emocijomis. Tai buvo tiesiog nuostabi savaitė! Šį kartą ne tik mėgavausi Frankfurto šurmuliu, bet ir aplankiau dar penkis nuostabius, mažus, jaukius miestelius, kurių kiekvienas paliko dalelę savo magijos.

Žiūriu į nufilmuotus vaizdus, atrinkinėju nuotraukas ir suprantu vieną dalyką – aš tiesiog myliu Vokietiją. Ir ši meilė trunka jau daugiau nei tris dešimtmečius.

Ši kelionė man sukėlė tiek daug prisiminimų... Mintimis sugrįžau į 1990-ųjų metų sausį. Tai buvo mano pats pirmasis kartas Vokietijoje ir, tiesą sakant, pati pirmoji gyvenime kelionė į Vakarų šalį.

Atsimenate tą jausmą? Man, atvykusiai iš tuometinio mūsų pasaulio, atrodė, kad atsidūriau kitoje planetoje! Viskas buvo kitaip: spalvos, kvapai, parduotuvių vitrinos, šviesos ir ta nepažįstama laisvės dvasia.

Bet pati didžiausia tos pirmosios kelionės dovana buvo žmonės. Tuomet, 90-aisiais, aš sutikau pačius nuostabiausius žmones, kurie man ir mano gyvenimo pokyčiams davė neįtikėtinai daug. Jų jau nebėra su mumis šiame pasaulyje, bet jų šviesa ir įtaka mano gyvenimui liko visam laikui. Neįtikėtina, tačiau su dalimi draugų, kuriuos sutikau būtent to giliai įsiminusio pirmojo vizito metu, mes likome artimi ir draugaujame iki šiol! Ši draugystė, trunkanti jau dešimtmečius, yra didžiausias turtas.

Praėjo tiek metų, o tas stebuklo jausmas niekur nedingo. Tik dabar jis kitoks – brandesnis, jaukesnis. Šiandien aš jau nesijaučiu kaip kitoje planetoje, bet jaučiuosi kaip namie, kur manęs laukia skanus maistas, nuostabios tradicijos ir neįtikėtini atradimai.

Ši savaitė buvo tobula. Nuo tradicinių dešrelių su raugintais kopūstais ir vietinio obuolių vyno senojoje Frankfurto tavernoje, iki romantikos plaukiant laivu Reinu ir to stebuklingo mechaninių muzikinių automatų muziejaus, kuris mane visiškai pakerėjo. Kiekvienas kampelis, kiekvienas sutiktas gidas ar padavėjas pridėjo po mažą detalę į šį mano džiaugsmo paveikslą.

Vokietija man visada liks ta šalis, kuri pirmoji atvėrė duris į platų pasaulį ir parodė, koks jis gali būti gražus. Ir kaip gera žinoti, kad po tiek metų ji vis dar sugeba mane taip stipriai sužavėti ir priversti šypsotis iš visos širdies.

Kviečiu jus kartu pasižvalgyti po mano kelionės akimirkas – vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksavau bent dalelę to džiaugsmo, kurį parsivežiau namo.