Inspektorius Tompsonas vežė svarbius dokumentus kito miesto ekspertui. Buvo žinoma, kad šiuos dokumentus bet kokia kaina trokšta įsigyti gangsterių gauja. Traukinyje visą laiką inspektorių stebėjo pilku šv&rku vilkintis vyriškis. Kai jų žvilgsniai susidurdavo, vyriškis dėdavosi abejingu. Tompsonui kilo įtarimas. Išlipęs iš traukinio, jis tuoj telefonu paskambino ekspertui.
— Ekspertas klauso,— inspektorius išgirdo vyrišką balsą.
— Norėčiau ištirti kelis senovinių pinigų banknotus,— pasakė Tompsonas sutartą frazę.
— Laukiu jūsų,— atsakė ekspertas.
Išėjęs iš telefono būdelės, Tompsonas vėl pamatė tą patį pilku švarku vyriškį. Jis neva skaitė žurnalą, o iš tikrųjų stebėjo Tompsoną. Inspektoriaus įtarimas pasitvirtino: vos tik jis įsėdo į taksi, pajudėjo ir kitas automobilis, kuris visą laiką važiavo paskui. Tompsonas išėmė iš aplanko dokumentus ir įdėjo į vidinę švarko kišenę, o į aplanką — seną laikraštį. Abu automobiliai sustojo kartu prie to paties pastato. Tompsonas greit susirado kambarį, ant kurio durų buvo užrašyta „Ekspertas4*. Kambarys buvo labai mažas: jame tilpo tik nedegamoji spinta, stalas ir pora kėdžių. Įėjus Tompsonui, iš už stalo pakilo jaunas, malonus vyras ir prisistatė:
— Ekspertas.
Inspektorius įteikė jam aplanką. Gavęs pakvitavimą, jis greit išėjo lauk. Paėjęs kelis metrus, pasislėpė už namo kampo ir ėmė stebėti pastatą. Po keliolikos minučių iš pastato išėjo vyriškis pilku švarku ir žmogus, pasivadinęs ekspertu. Kai jie dingo jam iš akių, Tompsonas atsiduso:
— Dabar aš tikrai galėsiu atlikti savo užduotį.
Kaip inspektorius suprato, kad jam buvo paspęsti spąstai?
Atsakymas: Tompsonas su ekspertu kalbėjosi telefonu, vadinasi, eksperto kambaryje turėjo būti telefonas. Tačiau tame kambaryje, į kurį atėjo Tompsonas, jokio telefono nebuvo. Gangsteriai iš anksto buvo sukeitę lenteles, tikėdamiesi tuo lengvai apgauti inspektorių.
No comments:
Post a Comment