Varėna, Šeduva, Šiluva – kelionės, pripildytos kultūros, gamtos ir dvasios
Toliau tęsėsi mūsų pažintinės ir įkvepiančios kelionės po Lietuvą. Kiekviena stotelė turėjo savo dvasią, savo pasakojimą – nuo meninio paveldo iki dvasinio susikaupimo.
Senoji Varėna ir Varėna – M. K. Čiurlionio dvasios lopšys.
Tai miestas, kuris tarsi gyvena Čiurlionio prisiminimu – ne tik muziejuje, bet ir visoje miesto atmosferoje jauti tą subtilią, kūrybos prisodrintą aurą. Grožėjomės dailininko paveikslais, sustojome prie jo minčių, kurios, nors parašytos prieš 150 metų, skamba stulbinamai aktualiai ir šiandien. Labiausiai įsiminė viena iš jų:
„Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės giros paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių...“
Tiek paprasta, tiek gilu – tarsi kvietimas sustoti, pajusti, klausytis pasaulio širdies ritmo.
Po Varėnos mūsų kelias vedė į Šeduvą, kur pasimėgavome skaniais pietumis jaukiame ir istorijos dvelksmo kupiname Šeduvos malūne. Tai buvo trumpa, bet maloni stotelė, kurioje jaukumas, bendrystė ir skanus maistas tapo maloniu poilsio tašku.
Ir pagaliau – Šiluva, viena svarbiausių dvasinių vietų Lietuvoje. Lankėmės Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčioje, kur jautėsi ypatinga ramybė. Tai vieta, kur kiekvienas žodis, kiekviena mintis nusėda giliau. Šiluvoje sustojome ne tik fiziškai – bet ir dvasiškai. Įsiklausėme, pabuvome tyliai, patyrėme tą ypatingą tylą, kuri gydo labiau nei bet kokie žodžiai.
Visa ši kelionė priminė vieną iš mano mėgstamų Čiurlionio minčių:
„Pasaulis – tai didžiulė drobė, kurioje paliekame savo žymę.“
Ar ne nuostabūs žodžiai? Kiekviena patirtis, kiekvienas pokalbis, kiekviena aplankyta vieta tampa tarsi spalva mūsų gyvenimo paveiksle. Ir kuo daugiau šviesos, širdies ir įkvėpimo – tuo gražesnė mūsų palikta žymė pasauliui.