Išaušo gražus, saulėtas šeštadienio rytas.
Pasitarę su vyru, nusprendėme šiemet Velykas sutikti kitaip – keliaudami po Herefordšyrą. Tai ne taip jau toli nuo mūsų namų – tik dvi valandos kelio automobiliu.
Apie šį kraštą daug buvome girdėję iš draugų, tad pagaliau nusprendėme ir patys pažinti šias vietas.
🚶♀️🚶♀️🚶♀️ Dienos pasakojimas
Kelionė buvo lengva ir maloni – graži diena, saulė, švelnus pavasario kvapas ore.
Pirmasis mūsų sustojimas – Croft pilis.
Tai puikiai išsilaikęs dvaras, dabar veikiantis kaip muziejus. Vaikščiodami po rūmus, grožėjomės išlaikytais senųjų laikų kambariais, gausybe paveikslų ir istorine atmosfera.
Įdomu buvo pažvelgti į didžiulį šeimos genealoginį medį, kurio pradžia siekia 1055 metus, o paskutinis įrašytas palikuonis gimė 2022-aisiais.
Arklidėse buvo įrengta paveikslų galerija, kurioje tądien vyko paroda „Ghost Tree“ (Medžiai vaiduokliai).
Atmosfera čia buvo tamsi ir truputį niūri – paveiksluose vaizduojami mirę arba mirštantys medžiai. Pasidarė nejauku net filmuoti ar fotografuoti.
Vėliau pasukome į pilies sodus. Ten žydėjo obelys ir kitos pavasario gėlės – tarsi švelni gamtos šypsena po tamsių paveikslų įspūdžių.
Po šios ramios popietės nuvažiavome į Leominsterį – mielą anglišką miestelį su gražia Tudoro stiliaus architektūra.
Pasivaikščioję senamiesčio gatvelėmis, pajutome alkį ir susiradome jaukų restoranėlį vėlyviems pietums.
Kelionę tęsėme į taverną Three Horse Shoes (Trys pasagos), įsikūrusią tarp Leominsterio ir Herefordo.
Čia apsistojome nakčiai. Mažas, jaukus viešbutėlis ir baras, švara, ramybė ir malonūs šeimininkai šiltai mus pasitiko. Išgėrėme pintą alaus, pasimėgavome vakaro jaukumu ir sugulėme į minkštas lovas, kupini laukimo.
Velykinė kelionė. Hay-on-Wye ir Herefordas
🌞🌞🌞 Įžanga į dieną
Rytas išaušo nuostabus – pro langą mus budino švelni saulė, kviesdama į naują kelionės dieną.
Papusryčiavę leidomės į kelią, kupini laukimo, ką šiandien pamatysime.
🚶♀️🚶♀️🚶♀️ Dienos pasakojimas
Mūsų maršrutas vedė į Hay-on-Wye – miestelį, apie kurį dar nebuvome girdėję tiek daug, bet jis paliko stiprų įspūdį.
Kelias driekėsi per didžiules kalvas, žalias pievas, pilnas avių su mažais ėriukais. Kelias kilo ir leidosi nuo vienos kalvos ant kitos, o pakeliui kartkartėmis sustodavome mažuose bažnytkaimiuose pasigrožėti senomis, architektūros šedevrais tapusiomis bažnyčiomis.
Pasiekę miestelį, pastebėjome Velso vėliavą – pasirodo, mes atsidūrėme jau Velse! Herefordšyras ribojasi su Velsu, ir čia akivaizdžiai jaučiama kitokia architektūra bei nuotaika.
Hay-on-Wye mus nustebino užrašu: „Pirmasis pasaulio knygų miestas“. Eidami toliau įsitikinome – tai tikra tiesa!
Kiekviename žingsnyje – knygynai, kavinės su knygų lentynomis, netgi Poezijos knygynas poetams ir poezijos mylėtojams. Užsukome ir į natūralių akmenų parduotuvę, kur taip pat radome lentyną su knygomis.
Saulė švietė visą dieną, o miestelis spindėjo visu savo grožiu. Tai buvo puikus laikas knygų mylėtojų mekoje.
Po įspūdžių Hay-on-Wye miestelyje, pietauti nutarėme važiuoti į Herefordą.
Atvykę į Herefordą pirmiausia užsukome į restoraną „Istanbul“, kuris priminė mums neseniai patirtus įspūdžius Stambule. Maistas buvo gardus, o prisiminimai – dar saldesni. Sotūs ir laimingi leidomės pažinti patį miestą.
Herefordas – taip pat žavingas miestas, su būdinga Tudorų architektūra ir ypatinga istorine atmosfera.
Aplankėme įspūdingą Herefordo katedrą, vieną seniausių Anglijoje – jai daugiau kaip 1300 metų. Dalyvavome mišiose, pajutome ypatingą prisilietimą prie senųjų laikų.
💛💛💛 Mintys po Velykų kelionės
Tai buvo nepaprastos Velykos – kupinos šilumos, naujų atradimų, istorijos kvėpavimo ir saulėtų akimirkų.
Širdyje liko prisiminimai apie žaliuojančias kalvas, knygų miestą, senąsias bažnyčias ir jaukius Velykų rytus kelyje – pakeliui su šypsena.
No comments:
Post a Comment