Kelionės dienoraštis. Baris, Italija
Šiandien mūsų laivas prisišvartavo Italijos pietuose, Bario uoste. Po sočių pusryčių nekantriai išėjome pasivaikščioti po miestą – prieš akis laukė dar nepažintas pasaulis.
Pirmiausia pasukome į senamiestį. Siaurutės gatvelės, apsodintos žaluma dideliuose vazonuose, dvelkė jaukumu ir priminė Veneciją. Čia pat – aukšti, seni pastatai, tarp kurių galima išvysti romėnų laikų griuvėsių fragmentus. Vienas žingsnis – ir tarsi persikeliau į kitą epochą. Ant kai kurių namų sienų – šventųjų paveikslai, lyg tylūs miesto sargai.
Nepraleidome progos apsilankyti ir Šv. Nikolajaus katedroje. Ten ilsisi šventojo palaikai. Stebėjau žmones, klaupiantis prie kapo ir bučiuojančius antkapį – galbūt tai sena tradicija ar padėkos gestas. Net jei nežinai visų prasmių, jautiesi įtrauktas į kažką didingo.
Toliau – kelias vedė į Barį saugančią gynybinę pilį, kur įrengtas miesto muziejus. Likau maloniai nustebinta: ekspozicijos įdomios, gausu išlikusių eksponatų dar nuo Romos imperijos laikų. Ant sienų – istoriniai filmai, pasakojantys apie miesto praeitį. Visa tai padaryta labai profesionaliai ir su meile istorijai.
Vėliau pasukome į naujesnę miesto dalį – taip pat labai graži, didinga. Pastatai – vienas už kitą įspūdingesni, kupini architektūrinio žavesio. Atrodė, kad kiekvienas jų galėtų papasakoti savo istoriją.
Tai buvo puiki diena. Baris – nuostabus
miestas, į kurį tikrai norėčiau sugrįžti. Jis pasitiko svetingai ir paliko daug šiltų prisiminimų.