Sakot, kad stebuklų nebūna? Būna ir netgi pačių nerealiausių!
Dar 1 val. nakties po didelių slogų, sinusito, aršaus gerklės
perštėjimo, bronchų deginimo, išpilta prakaito, su herpiu ant lūpos laukiau
ryto, kad galėčiau nuvykti į polikliniką pasidaryti rentgeno ir priduoti kraujo
tyrimams, o per pietus jau sėdėjau lėktuve, kuris nuskraidino mane į Londoną, į
ten vyksiančias „Art club Albion“ išleisto „Kūrybos kaleidoskopo“
sutiktuves bei dailės parodą „Baltic Radiation the art inspiration“.
Anksti ryte, eidama į dušą, viltingai pakėliau akis į dangų ir mintyse
sukuždėjau: „Viešpatie, Tu viską gali...“ JIS išgirdo ir padarė neįmanomą
stebuklą: iš dušo išėjau žvali ir energinga, nekosinti ir nesloguojanti. Liko
techninis dalykas – susikrauti lagaminą ir pirmyn, kur manęs laukė nuoširdūs
susitikimai su realiai pažįstamais draugais, virtualiais bičiuliais ir dar
nematytais meno žmonėmis.
